Foto video anekdotai

Labai originalus ir vaikučiams gilų, įsimintiną įspūdį paliksiantis pasveikinimas, ypač berniukams. Rusijoje (o čia panašu į Rusiją) tokie pasirodymai prieš tūkstantines auditorijas su tikrais, koviniais šaunamaisiais bei nešaunamaisiais ginklais, net ir su realiais pašaudymais yra labai populiarūs. Taip pat ir realiame gyvenime Rusijoje elgesio su ginklais kultūra yra labai specifinė. Man ir pačiam teko pora metelių pavaikščioti karaūle (sargyboje) su kalašu 7,62 bei trimis rageliais, tai naktimis visada nusiimdavau jį nuo peties ir kabindavau ant kaklo, o kai vieną draugą iš Peterburgo naktį iš už tvoros apšaudė, tai naktimis šovinys pas mane (prieš visus ustavus) visada būdavo vamzdyje ir saugiklis pastatytas serijų režime. Vaikščiodavau su tuo kalašu, aišku makaluodavau vamzdžiu į visas puses ir tik dabar pamąsčiau, kad už tvoros buvo miestelis, gyvenamieji namai. Būdavo dažni karaūlo patikrinimai, karininkai matė tokią ginklo padėtį, bet niekada per daug neputojo, pasitikėjo. O žiemą tekdavo nešioti tulūpą (sunkius kailinius iki žemės), tai sargybinis tapdavo labai lengvu potencialiu grobiu, kaip armijoje sakydavo "trup zaviornutyj v tulup". Tada aš iš senu padangų ir dėžių kampe pasistatydavau laikiną barikadą, pasidėdavau ten užtaisytą kalašą ir stebėdavau teritoriją, nes vaikštant, prožektoriai iš visų pusių šviesdavo tiesiai sargybiniui į akis. Žodžiu tikrai, kas tarnavo sovietinėje armijoje, cirke nesijuokia. Be to, kaip sako mano labai gerbiamas jumoristas Michailas Žvaneckis, rusai tokia tauta, kad net patį Adolfą Hitlerį privedė iki savižudybės

Su rugsejo 1-ja

jaunoji karta

jaunoji karta

Tiesiog be komentaru